D.U.K
  • Viešasis valdymas – visuma viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinimo procesų, kuriuose dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei priimami ir įgyvendinami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos.

  • Įsitraukimas į valdymą.

    1. Tampant savivaldybės tarybos nariu. Pagal LR Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymą: Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, o savivaldybės tarybos nariu – meru, – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos.
    2. Teikiant prašymus ir rašant skundus. Pateikti prašymą arba skundą rajono savivaldybės administracijos „vieno langelio“ darbuotojui, atsiųsti paštu ar per integralią administracinių paslaugų sistemą.Laisvos formos prašymas. Pareiškėjas turi nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, elektroninio pašto adresą (jeigu yra), telefono numerį, aiškiai išdėstyti prašymo esmę.
    1. Prisijungiant prie veikiančių asociacijų, partijų veiklos arba įsteigiant savo asociaciją

    Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį. Minimalus asociacijos steigėjų skaičius yra trys.

    Informaciją apie asociacijos steigimo procedūrą internetu pateikia VĮ „Registrų centras“.

    Steigiant asociaciją Jums reikės parengti asociacijos steigimo sutartį, kurios skiriasi priklausomai nuo, ar asociacija turės vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį ar ne, taip pat – ar bus formuojama valdyba.

    Žemiau pateikiame keletą steigimo sutarčių pavyzdžių.

  • Vietos savivaldos įstatymo 4 str. išdėstyti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, tokiais kaip: atsakingumo savivaldybės bendruomenei, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, įpareigoja savivaldybę palaikyti dialogą su bendruomene.

    Vienas iš būdų savivaldybei sužinoti gyventojų nuomonę yra –  vietos gyventojų  apklausa.

    Apklausą paskelbti galima, jei:

    • Gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 5 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti šios savivaldybės tarybą, reikalavimu;
    • Savivaldybės taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių;
    • Seniūnas seniūnaičių sueigos pritarimu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gali inicijuoti apklausą dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų;

    Apklausai gali būti teikiami klausimai dėl savivaldybės savarankiškų funkcijų;

    1. Apklausos dėl savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo;
  • Vietos savivaldos institucijai gyventojai nemokamai gali teikti prašymus ar skundus. Tačiau svarbu tinkamai pasirinkti adresatą, t.y. tą institucija, kuri atsakinga už vienos ar kitos srities priežiūrą, atitinkamos viešosios paslaugos teikimą.

    Skundų ir pasiūlymų priėmimo procedūra – tai paslauga, kai yra priimami ir registruojami asmenų prašymai ir skundai, jie teikiami savivaldybės merui ar administracijos direktoriui. Asmenims pateikiami administracijos atsakingų darbuotojų parengti atsakymai, vykdoma atsakymų kontrolė.

    Pateikimas: Pateikti prašymą arba skundą rajono savivaldybės administracijos „vieno langelio“ darbuotojui, atsiųsti paštu ar per integralią administracinių paslaugų sistemą.

    Laisvos formos prašymas. Pareiškėjas turi nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, elektroninio pašto adresą (jeigu yra), telefono numerį, aiškiai išdėstyti prašymo esmę.

    Paslauga teikiama neatlygintinai.

    Laikas: Administracinė paslauga suteikiama per 20 darbo dienų nuo administracinės procedūros pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė paslauga negali būti suteikta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali pratęsti administracinės paslaugos suteikimo terminą, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.

    Prašymo pavyzdys:

  • Be kitų valstybinių funkcijų savivaldybės atlieka savarankiškas, tik būtent savivaldybės kompetencijai priskirtas funkcijas, kurios vadinamos savivaldybių savarankiškosiomis  funkcijomis. Šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose.

    Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nurodomos funkcijos, kurias savarankiškai įgyvendina savivaldybė. Tarp tokių funkcijų, kurios aktualios jaunimui, yra:

    • vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas;
    • švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas;
    • bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, gyvenančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, neatlygintino pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;
    • ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas;
    • kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas;
    • dalyvauja vykdant vaiko teisių apsaugą, užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimą;

    Tai reiškia, kad jaunuoliai, turėdami prašymų ar skundų minėtose srityse, turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę raštu. Pavyzdžiui:

    • galima pateikti skundą savivaldybei, jeigu autobusas, vežantis vaikus iš kaimo vietovių į mokyklas, yra techniškai netvarkingas arba autobuso grafikas yra nepatogus, nesudarantis sąlygų lankyti popamokinės veiklos.
    • jeigu savo aplinkoje pastebėjote namuose ar mokykloje užgauliojamą vaiką – informuokite savivaldybės socialinės rūpybos skyrių ar vaiko teisių apsaugos skyrių.
    • praneškite, jeigu mokytojų ar mokyklos administracijos elgesys su moksleiviais yra nepagarbus ar neetiškas.

    PVZ.

  • Neabejotinai žmogus pats geriausiai atstovauja savo paties interesus, tačiau jaunas žmogus neturėdamas teisės balsuoti negali savarankiškai išreikšti savo pozicijos rinkimų metu.

    Paties jaunimo nuomone jaunimo interesus geriausiai atstovauja jaunimo organizacijos, bendrojo lavinimo mokyklos, jaunimo klausimus sprendžiantys valstybės tarnautojai, jaunimo klausimus sprendžiantys savivaldybės darbuotojai, aukštosios mokyklos.

    Jaunam asmeniui siekiančiam aktyviau dalyvauti politikoje ir dar neturinčiam teisės balsuoti būtų naudinga jungtis į jaunimo organizacijas. Jaunimo organizacijos paprastai dalyvauja įvairiuose visuomeniniuose projektuose, skatina jaunimą išsakyti savo idėjas, jungia panašių minčių turinčius asmenis.

    Eurodesk Lietuva puslapyje išvardintos visos Lietuvoje egzistuojančios jaunimo organizacijos.

  • Lietuvoje rinkimai yra organizuojami vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose.

    Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti LR teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių.

    Taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę LR piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams, miestų, rajonų teritorijos mero teikimu dalijamos į rinkimų apylinkes, kurių kiekvienos teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

    Vienmandatėse rinkimų apygardose rinkimai laikomi įvykusiais, jei rinkimuose dalyvauja daugiau kaip 40 procentų rinkėjų, įrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

    Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.

    Vertinant kaip klostėsi rinkimai nuo 1990 metų iki šių dienų pažymėtina, kad dažnai pagrindine rinkimų laimėtoja laikoma politinė jėga keitėsi kas ketverius metus.

    Taip pat, nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios 1992 iki 2008 Seime nuolat keitėsi didelė parlamentarų dalis. Tik apie 2008 metus Lietuvoje parlamento narių atsinaujinimas pasiekė Vakarų demokratijos parlamento narių atsinaujinimo ribas ir sudarė 20-40%.

    AT-AS buvo išrinktas 1990 m. vasario 24 d. Aukščiausiosios Tarybos pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis, rinkimuose nugalėjęs Algirdą Mykolą Brazauską (balsavimo rezultatai– Algirdas Brazauskas – už 38, prieš – 95, Vytautas Landsbergis – už 91, prieš – 42).

    Pirmieji Seimo rinkimai po nepriklausomybės atkūrimo vyko 1992 m. Šiuos rinkimus laimėjo LDDP (Lietuvos demokratinė darbo partija), gavusi 73 vietas Parlamente, Sąjūdis tuo tarpu iškovojo tik 30 mandatų. Sekantys Seimo rinkimai vyko 1996 metais. Juos laimėjo Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai). 2000-aisiais vykusiuose rinkimuose didžiąją daugumą mandatų Parlamento rinkimuose įgijo kairieji, o 2004 metais iškilo nauja politinė partija – Darbo partija. 2004 m. laimėjusi rinkimus Darbo partija ilgai parlamento rinkimų višūnėje neužsiliko. Jau 2008 metais į Lietuvos politiką įsiveržė nauja politinė jėga – Tautos prisikėlimo partija. Didžiąja dauguma iš garsių visuomenės, kultūros, meno ir sporto atstovų sudaryta partija sulaukė itin didelio Lietuvos gyventojų pasitikėjimo, tačiau ilgai negyvavo. Greitai susibūrusi partija rinkimuose pagal rezultatus žengė koja kojon su jau ilgai egzistuojančiomis kairiųjų, dešiniųjų ir centro partijomis, tačiau neišsilaikė net pilnos kadencijos. Sekančiuose 2012 metų Seimo rinkimuose figūravo Lietuvos socialdemokratų partija, krikščionys demokratai ir Darbo partija. Paskutiniai 2016 metų rinkimai buvo sėkmingiausi prieštaringai vertinamai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Nemažo palaikymo sulaukė ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.

  • Lietuvoje yra įtvirtintas valdžių padalijimo principas. Pagal valdžių padalijimo principą egzistuoja trys valdžios:

    1. ·      Įstatymų leidžiamoji (LR Seimas) – renkama gyventojų, kurie atiduoda savo balsus už asmenis, kurie jų nuomone bus tinkami juos atstovauti įstatymų leidyboje.
    2. ·        Įstatymų vykdomoji (LR Vyriausybė, Prezidentas) – atsakinga už visų politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių leidžiamosios valdžios išleistų teisės aktų įgyvendinimą.
    3. ·         Teisminė – ją įgyvendina Lietuvos teismai, vykdydami teisingumą.

    Valstybės valdymą įgyvendina LR Seimas, LR Vyriausybė, Prezidentas ir teismai savo kompetencijos ribose.

    1. ES piliečio teisės ir jų įgyvendinimas

    Europos Sąjungos piliečiai turi teisę:

    1)      laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje;

    2)      balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai;

    3)      būdami trečiosios šalies, kurioje valstybė narė, kurios piliečiai jie yra, neturi atstovybės, teritorijoje, teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių ir konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai;

    4)      pateikti peticijas Europos Parlamentui, kreiptis į Europos ombudsmeną, taip pat kreiptis į Sąjungos institucijas ir patariamuosius organus bet kuria Sutarčių kalba bei ta pačia kalba gauti atsakymą.

    Internetinė svetainė „Jūsų Europa“ – skirta padėti kitose Europos šalyse išvengti nepatogumų. Šioje svetainėje pateiktos žinios jums gali praversti persikraustant į kitą šalį, joje gyvenant, studijuojant, dirbant, apsiperkant ar tiesiog keliaujant, o jei esate įmonė, – užsiimant verslu užsienyje. Portale „Jūsų Europa“ teikiama:

    • informacija apie savo pagrindines teises, garantuojamas pagal ES teisę,
    • kaip šios teisės įgyvendinamos kiekvienoje šalyje (jei tų šalių nacionalinės institucijos pateikė informaciją),
    • ES pagalbos tarnybų kontaktiniai duomenys – į jas galite nemokamai kreiptis el. paštu arba telefonu ir gauti jūsų poreikiams labiau pritaikytos pagalbos bei patarimų.

    Tarnyba „Jūsų Europos patarėjas“ priklauso informavimo ir konsultavimo priemonių rinkiniui, kuriuo naudodamiesi piliečiai ir įmonės gali išsiaiškinti ES jiems suteikiamas teises. „Jūsų Europos patarėjas“ yra ES visuomenei skirta konsultacijų tarnyba, kurioje šiuo metu konsultacijas teikia Europos piliečių veiksmų tarnybos (ECAS) teisės ekspertai, dirbantys pagal sutartį su Europos Komisija. Joje dirba 65 nepriklausomų teisininkų komanda, išmananti tiek ES teisę, tiek visų ES šalių įstatymus. Į ją galima kreiptis visomis oficialiosiomis ES kalbomis. Jie:

    • teikia nemokamas ir individualias konsultacijas jūsų kalba per vieną savaitę nuo užklausos pateikimo;
    • paaiškina jūsų atveju taikomus Europos teisės aktus;

    ·         paaiškina, kaip galite naudotis savo ES teisėmis.

  • Tai unikali ir naujoviška priemonė suteikianti galimybę daryti įtaką politikai, kurios tikslas yra prašyti, kad Europos Komisija pasiūlytų teisės aktą. Ši pasiūlyta iniciatyva turi sulaukti plataus pritarimo, tai reiškia, kad ją turi pasirašyti milijonas ES piliečių iš ne mažiau kaip ketvirtadalio ES šalių (7 iš 28) ir tuomet Komisija turi nuspręsti ar imtis veiksmų. Tačiau negana to svarbu yra tai, kad pasiūlymas turi būti susijęs su tokia politikos sritimi, kurioje Komisija turi įgaliojimus siūlyti tos politikos srities teisės aktus. Informaciją apie Europos Komisijos įgaliojimus rasite čia.

    Pradėti iniciatyvą norintys piliečiai turi suformuoti piliečių komitetą, kurį sudarytų mažiausiai 7 ES piliečiai, kurie būtų bent 7 skirtingų valstybių narių gyventojai. Piliečių komiteto nariais gali tapti ES piliečiai, sulaukę amžiaus, nuo kurio galima balsuoti Europos Parlamento rinkimuose (18 metų visose šalyse, išskyrus Austriją, kurioje galima balsuoti nuo 16 metų). Piliečių iniciatyvų negali imtis organizacijos. Tačiau organizacijos gali reklamuoti arba remti iniciatyvas su sąlyga, kad tai būtų daroma visiškai skaidriai.

    Prieš pradėdamas rinkti piliečių pritarimo pareiškimus piliečių komitetas privalo užregistruoti savo iniciatyvą šioje interneto svetainėje. Kai registracija patvirtinama, organizatoriai turi vienus metus parašams surinkti.

    Peticijos Europos Parlamentui

    Viena iš pagrindinių Europos piliečių teisių: visi piliečiai (individualiai arba kartu su kitais piliečiais) gali bet kuriuo metu pasinaudoti savo teise pateikti peticiją Europos Parlamentui pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 227 straipsnį. ES piliečiai ir gyventojai, taip pat įmonės ir kitos organizacijos, turinčios pagrindines buveines ES, gali teikti Europos Parlamentui peticijas dėl klausimų, kurie susiję su ES politika ir kurie turi jiems tiesioginį poveikį. Tokios sritys, su kuriomis susijusiais klausimais gali būti pateikiama peticija, yra pvz.:

    • jūsų, kaip Europos piliečio, teisėmis, kurios išdėstytos Sutartyse,
    • aplinkos klausimais,
    • vartotojų apsauga,
    • laisvu asmenų, prekių ir paslaugų judėjimu,
    • vidaus rinka,
    • užimtumo klausimais ir socialine politika,
    • profesinių kvalifikacijų pripažinimu,
    • su ES teisės taikymu susijusiomis kitomis problemomis.

    Peticija gali būti pateikiama skundo arba prašymo forma ir gali būti susijusi su bendros arba asmeninės svarbos klausimais. Peticijoje gali būti pateikiamas asmeninis prašymas, su ES teisės taikymu susijęs skundas ar pastaba arba prašymas, kad Europos Parlamentas priimtų poziciją konkrečiu klausimu. Tokios peticijos Europos Parlamentui suteikia galimybę atkreipti dėmesį į visus atvejus, kai Europos piliečio teises pažeidžia valstybė.

    Peticija turi būti parašyta viena iš Europos Sąjungos oficialiųjų kalbų.

    Teikti peticijas galima dviem būdais:

    1)      elektroniniu būdu naudojantis Peticijų komiteto (PETI) portalu.

    2)      Paštu šiuo adresu:

    European Parliament

    Chair of the Committee on Petitions

    c/o PETI Secretariat

    Rue Wiertz 60

    1047 Brussels

    BELGIUM

  • Tai subjektas, kuris tiria skundus dėl netinkamo ES institucijų ir įstaigų administravimo. Skundus gali teikti ES šalių piliečiai, gyventojai arba ES įsisteigusios asociacijos arba įmonės. Ombudsmenas tiria įvairius prasto administravimo atvejus, kaip pavyzdžiui: nesąžiningas elgesys, diskriminacija, piktnaudžiavimas galiomis, informacijos stoka arba atsisakymas ją pateikti, nepateisinamas vilkinimas, nustatytos tvarkos nesilaikymas ir panašūs atvejai.

    Jei jūs nepatenkintas ES institucijos, agentūros ar kitos įstaigos veiksmais, pirmiausia turėtumėte jai suteikti galimybę ištaisyti padėtį. Jei tokiu būdu nieko nepavyksta pasiekti, galite pasiskųsti ombudsmenui. Savo skundą turite pateikti per dvejus metus nuo tos dienos, kai pastebėjote problemą. Aiškiai nurodykite, kas esate, dėl kurios institucijos arba įstaigos teikiate skundą ir kodėl. Galite paprašyti, kad jūsų tapatybė nebūtų atskleista. Jei ombudsmenas negali nagrinėti jūsų skundo, būsite informuotas, kokios kitos įstaigos gali jums padėti.

    Skundą Europos ombudsmenui galima pateikti internetu, paštu arba faksu. Visą papildomą reikalingą informaciją galite rasti čia.