Projekto problema ir poreikis

Oficialūs duomenys patvirtina, kad jaunimas (iki 29 m. amžiaus) yra pasyvus įgyvendindamas savo konstitucines teises dalyvaudamas viešojo valdymo procesuose. Tai galime pastebėti vertindami naujausius Eurobarometro apklausų rezultatus: tik 4 iš 10 apklaustųjų mano, kad jų balsas turi įtakos Europos Sąjungoje. Daugiau nei pusė respondentų mano priešingai. Be to, Europos žemynas kenčia nuo žemo rinkėjų aktyvumo – pavyzdžiui, paskutiniai Europos parlamento rinkimai (2014) buvo mažiausiai aktyvūs per visą Parlamento rinkimų istoriją.

Tokia tendencija pasireiškia ir nacionaliniu mastu. Paskutinių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų metu (2016) prie balsavimų dėžių savo nuomonę išreiškė tik 37.8% jaunų žmonių. Daugiau nei pusė jaunų asmenų susilaikė. Todėl naujai išrinktame Seime nėra pakankamai atstovaujami šios visuomenės dalies interesai. Akivaizdu, kad dalyvavimas viešojo valdymo gyvenime yra kertinis demokratinės ir pilietinės visuomenės elementas. Tačiau statistika rodo, jog didelė dalis Kauno raj., Kėdainiu raj., Trakų raj., Marijampolės, Elektrėnų, Jonavos rajono, Utenos rajono savivaldybėse esančių gyvenviečių jaunimo šiuo metu yra pilietiškai pasyvūs ir nesinaudoja savo konstitucinėmis teisėmis dalyvauti viešojo valdymo planavimo, įgyvendinimo ar stebėsenos procesuose. Tai vyrauja ir kituose regionuose, tad ši problema turi būti sprendžiama.

Pasyvus elgesys lemia tai, kad tarp šios amžiaus grupės asmenų nesusiformuoja pilietinis ryšys su valstybe. Tokio ryšio nebuvimas prisideda prie įvairių socialinių ir ekonominių pasekmių. Pirma, žmogus, neturėdamas pilietinės atsakomybės, nebus aktyvus visuomenės pilietis, neįsitrauks į regioninius ar nacionalinius renginius bei pilietines akcijas, kurių metu jis gali prisidėti prie savo ir savo aplinkos tobulinimo, bendros gerovės ir miesto įvaizdžio stiprinimo. Antra, toks asmuo nėra reiklus savo išrinktiems savivaldos ar Seimo politikams, o situacija, kuomet gyventojai iš politikų nereikalauja atsakyti už savo rinkiminius pažadus veda prie populizmo stiprėjimo. Trečia, mažas šios visuomenės dalies pilietinis aktyvumas lemia tai, kad įstatymų leidybos institucijose neproporcingai labiau yra atstovaujami rinkimuose aktyvių grupių (pvz. pensinio amžiaus ar bedarbių), o ne jaunimo interesai, nes būtent aktyviau balsuojantiems rinkėjams nori įtikti politikai. Tokie socialiniai netolygumai turi būti sprendžiami.
Apibendrinant, pagrindinė projektu sprendžiama problema yra mažas jaunimo (iki 29 m.) gyvenančių regionuose aktyvumas viešojo valdymo procesuose.
Šiai problemai spręsti projektas parengtas remiantis ekspertine Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios narystės Lietuva siekia, medžiaga. Projektas taip pat atitinka ir LR Vyriausybės vykdomą politiką, kuria siekiama įtraukti vietos bendruomenes į valdymo procesus (LR Vyriausybės programos 69 punktas).

Problemos sprendimo būdai

Tam, kad būtų sprendžiama aukščiau minima problema, projektu yra siekiama skatinti partnerystę tarp viešojo valdymo institucijų ir vietos bendruomenės gyventojų, sukuriant visuomenę įtraukiančią aplinką, kurioje būtų pasitelkiama gyventojų kūrybiškumas, motyvacija ir turimos kompetencijos. Jam pasiekti iškelti uždaviniai yra:

(1) suteikti vietos gyventojams bendrąsias žinias apie viešojo valdymo procesus bei visuomenės galimą įsitraukimą į politinius procesus.

(2) suteikti ekspertinę pagalba visuomenės iniciatyvų įgyvendinimui.

Projekto veiklos iškeltiems uždaviniams įvykdyti yra planuojamos tokios, kad būtų efektyvios ir sukurtų kuo didesnį poveikį regionuose gyvenančiam jaunimui (iki 29 m.). Todėl projekto struktūra remiasi piramidės principu: Išanalizavus regionuose gyvenančio jaunimo problemas ir siekius (fokus grupių tyrimo metu), vyks masyvūs renginiai skirti jaunimo, gyvenančiam regionuose, daliai. Jų tikslas – bendrojo viešojo valdymo sąmoningumo didinimas ir bendrųjų kompetencijų suteikimas, kurios padėtų jaunimui patiems įsitraukti į viešojo valdymo procesus regionuose. Tai bus daroma paskaitų metu bei per specialiai projektui sukurtą elektroninę platformą (detalesni aprašymai 6-oje paraiškos skiltyje). Šia veikla prisidedama prie 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9.2.1 pp., kuriuo siekiama stiprinti pilietinę brandą, suteikti žinių apie valstybės turimos informacijos naudojimo ir gyventojų dalyvavimo viešojo valdymo procesuose galimybes. Paskaitų dalyviams ir e-platformos naudotojams bus suteikiamos šio pobūdžio žinios. Taigi, tikslo bus siekiama informavimo ir mokymo priemonėmis.
Tuo pačiu, projekto metu bus siekiama ir platesnio visuomenės įsitraukimo, tai bus daroma (1) platinant projekto rezultatus viešai prieinamoje elektroninėje erdvėje, ir (2) ruošiant video klipų ciklą, skirtą gyventojų informavimui apie viešuosius valdymo procesus.

Tikslinės projekto grupės

Visos projekto veiklos yra nukreiptos į jaunimą (14-29m.) gyvenantį Kauno raj., Kėdainiu raj., Trakų raj., Marijampolės, Elektrėnų, Jonavos rajono, Utenos rajono savivaldybėse esančiuose miestuose ir kaimuose. Veiklų metu bus stiprinamas šių regionų, kaip aktyvaus jaunimo regionų, įvaizdis. Veiklos bus vykdomos ir kituose regionuose, siekiant įtraukti jaunimą, gyvenantį ne didžiuosiuose šalies miestuose (planuojama, jog jaunimas gyvenantis ne didžiuosiuose šalies miestuose sudarys daugiau nei 75% visų projekto veiklų dalyvių).

Planuojama, jog jaunimas (14-29 m.) sudarys apie 95% visų projekto dalyvių. Bus orientuojamasi į tuos, kurie turi ar siekia žinių, kaip galima aktyviai dalyvauti viešojo valdymo procesuose ir kokiu būdu mažinti demokratinės savimonės trūkumą. Veiklos bus skirtos vyresniųjų klasių bendrojo ir profesinio lavinimo moksleiviams bei mokyklas baigusiems asmenims (dirbantiems ir bedarbiams), gyvenantiems ne didžiuosiuose šalies miestuose. Tikslinės grupės galutinis poreikis – kad viešojo valdymo procesų metu (politikos formavime ir įgyvendinime) būtų užtikrinami šios grupės interesai.

Projekto veiklos padės jiems įgyti žinias ir praktiką, kurias galės vėliau išnaudoti inicijuodami veiklas savo aplinkoje ar pritraukdami aplinkinius įsitraukti į viešojo valdymo procesus, politikos formavimą bei vykdymo stebėseną. Taigi, taps tam tikrais pilietiniais lyderiais, kartu su savimi įtraukiančiais ir kitus gyventojus.Veiklų dalyviai praplės savo profesinių pažinčių ratą ir praturtins savo idėjas apie galimas viešųjų procesų reformas.

 

Projektas yra naudingas ir būtinas tuo, kad visuomenės narių dalyvavimas viešojo valdymo procesuose prisidėtų prie efektyvesnio, veiksmingesnio ir inovatyviai veikiančio viešojo sektoriaus nedidinant jo administravimo išlaidų. Tuo tarpu pilietinė visuomenė, kurioje asmenys aktyviai įgyvendina savo konstitucines teises yra demokratinės teisinės valstybės pamatas. Todėl tokia veikla turi būti skatinama. Tuo tarpu šiuo metu tokių priemonių trūksta.

Projektas ypač aktualus vietos savivaldoms, kurios pastoviai susiduria su lėšų trūkumu. Prie to prisideda ir senėjanti visuomenė bei dėl emigracijos mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius. Šie socialiniai-ekonominiai iššūkiai įpareigoja pergalvoti būdus, kaip iki šiol buvo organizuojamas viešasis valdymas ir kaip tai galima daryti efektyviau ir inovatyviau. Kai kurios ESBO narės jau atsigręžė į piliečius, kurie tapo inovacijų ir pokyčių vedliais. Būtent šis inovatyvus viešojo valdymo procesų modelis ir bus įgyvendintas projekto metu Lietuvoje.

Projekto tikslo siekiama kūrybiškais metodais užmezgant partnerystę tarp viešojo valdymo institucijų ir vietos bendruomenės gyventojų sukuriant visuomenę įtraukiančią aplinką, kurioje būtų pasitelkiama gyventojų kūrybiškumas, motyvacija ir turimos kompetencijos (toliau Ko-partnerystė). Projekto priemonėmis siekiama tęstinio, o ne epizodinio visuomenės dalyvavimo, tokiu būdu skatinant ko-partnerystę, užtikrinant kontrolę ir mokesčių mokėtojų nuosavybės dėl viešojo valdymo procesų pojūtį. Ko-partnerystė remiasi tiesioginiu individų įsitraukimu į viešojo valdymo procesų planavimą ir įgyvendinimą. Tai apima ir šių procesų kūrimą, įgyvendinimą, valdymą, sprendimų priėmimą ir priežiūrą.Ko-partneryste pagrįstas bendradarbiavimas diametraliai nepakeistų šiuo metu vykdomų procesų, tačiau dėl didesnio visuomenės įsitraukimo sukurtų joms pridėtinę vertę.

ESBO patvirtina, kad individualiai įtraukiant piliečius ar pilietines organizacijas kaip partnerius planuojant, kuriant ir įgyvendinant viešąsias paslaugas sukuriami teigiami pokyčiai. Šių paslaugų vartotojai būna labiau patenkinti paslaugomis, jos teikiamos efektyviau ir pigiau.

Projekto pagalba, dalyviai įgys žinias apie:

1) dalyvavimo viešuosiuose procesuose priemones, susijusias su jaunimo dalyvavimų įvairiose veiklose;

2) demokratiją (jos trūkumus) ir ES sąmoningumą;

3) dabartinę visuomenės įtraukties į viešųjų paslaugų procesus situaciją ir planus regione;

4) būdus, kaip galima aktyvinti jaunimo įsitraukimą.

Pagrindiniai projekto rezultatai (tyrimas, paskaitų ciklo medžiaga) bus visiems viešai prieinami internete, taip užtikrinant projekto išliekamąja vertę. Visa tai padės ir toliau įgyvendinti panašias veiklas kituose regionuose, taip prisidedant prie aktyvaus jaunimo gyvenviečių įvaizdžio formavimo.